Įmonės vertybės – tai pamatinis įmonės stuburas, apibrėžiantis, kaip dirbame ir elgiamės tarpusavyje, padedantis atsakyti į klausimus, kaip elgtis iškilus sudėtingai situacijai. Vertybės suvienija darbuotojus, nustato elgsenų ir mąstymo standartus, be to, jei asmens ir įmonės vertybinis požiūris sutampa, darbuotojai linkę daug labiau įsitraukti, yra motyvuoti siekti geresnių rezultatų ir įsitraukti daugiau, nei iš jų tikimąsi (angl. extra mile).

Daugumai organizacijų kyla klausimas, ką daryti, kad vertybės būtų gyvos, o ne tiesiog užrašytos ant įmonės sienų ar publikuojamos intranete. Norint to pasiekti, deklaruojamas vertybes reikia keisti į aiškias elgsenas ir jomis gyventi kasdien. Galima vertybines nuostatas taikyti per darbuotojo patirties kelionę organizacijoje. Pavyzdžiui, susitarkite, kad priimant naujus darbuotojus, keliant tikslus ir vertinant rezultatus be „kietųjų“ užduočių ir jų pasiektų rodiklių būtų įtrauktas ir darbuotojo vertinimas per vertybinę įmonės prizmę.

Vadovei (-ui), vidinės komunikacijos ar personalo specialistei (-ui) dažniausiai reikia sugalvoti būdų, kaip vertybes pristatyti, palaikyti, priminti ir jomis gyventi kasdien. Vertybės geriausiai prigyja tuomet, kai:
negimsta iš oro, o siejasi su įmonės kryptimi, strategija. Darbuotojams aiški vertybių atsiradimo istorija;

darbuotojai vertybes jaučia praktiškai per kasdienes elgsenas. Apie vertybes yra reflekuojama, įvardijama, ką jos reiškia asmeniškai darbuotojams, kiek yra pastebimos, juntamos;

darbuotojai turi galimybę pagalvoti apie savo pačių vertybes ir pamėginti jas susieti su organizacijoje išgrynintomis vertybėmis;

apie vertybes ir kultūrą kalbama vaizdžiai bei nuolat. Remiantis jomis kuriama darbuotojo patirtis organizacijoje, priimami verslo sprendimai. Deklaruoti galime bet ką, tačiau jei kasdienėje veikloje tuo nesivadovausime, vertybės neturės reikšmės.

Vija teigia, kad vertybes žmonės geriausiai įsisavina ne per žodžius, o per patyrimą. Tad jeigu savo darbuotojams pristatote organizacijos vertybes, padėkite jiems jas patirti praktiškai. Keletas minčių, kaip tai padaryti:
organizuokite dirbtuves, kuriose kolegos galėtų dalytis vertybes įkūnijančiomis istorijomis;

sukurkite žaidimus ar viktorinas, per kuriuos darbuotojai spręstų situacijas per vertybių prizmę;

pasakokite vertybines istorijas susirinkimuose;

kai kurio nors darbuotojo veikloje ar kalboje išryškėja organizacijos vertybės, užfiksuokite tai ir šį turinį panaudokite susirinkimų metu, aprašykite naujienlaiškiuose, pasakokite istorijas („Štai – tai puikus mūsų vertybės XX pavyzdys!“);

darbuotojams išdalinkite vertybių vizualizacijas. Tai gali būti užrašai ant darbo kortelių, ant telefono ar kompiuterio klijuojami lipdukai ar darbo kalendoriai, kuriuose visi ras įkvepiančių istorijų. Tinkamą formatą padiktuos jūsų organizacijos realybė.

Sąrašas gali būti begalinis, svarbiausia, kad jūsų pasirinktas variantas sukeltų darbuotojų reakciją.

Giedrė dalinasi, kad dažna įmonė organizuoja jau tradicijomis tapusius renginius, tačiau per daugybę metų kartais jie praranda savo pradinę idėją, kartais nebeaišku, kodėl apskritai yra organizuojami.

Pamąstykite, gal pats metas šiuos renginius atnaujinti suteikiant jiems naują prasmę. Be to, laikas prieš ir po renginio – puiki erdvė įtraukti darbuotojus ir dar kartą pasikalbėti apie įmonės vertybinį stuburą. Galbūt organizuosite konkursus, kviesite darbuotojus nominuoti
kolegas, rinkti geriausių darbų ar vertybių ambasadorius, įvertinti labiausiai pasižymėjusias iniciatyvas, peržiūrėti renginio vaizdo įrašą ar balsuoti už iniciatyvas, kam įmonė skirs paramą. Taigi ne tik pats renginys, bet ir laikas prieš bei po jo yra aktualus ir vertingas.