vidine komunikacija, imoniu vasaros svente

„Surengėme vasaros šventę, į kurią susirinko 60 proc. darbuotojų. Po šventės išsiuntėme apklausą ir supratome, kad pusei patiko muzika, pusei – ne, pusė sakė, kad su maistas buvo geras, kita pusė – neįmanoma valgyti. Bendras vertinimas kaip ir neblogas, bet vis tiek 30 proc. darbuotojų šventę įvertino gana negatyviai“, – dalinasi viena personalo vadovė.  

Mums iš karto norisi užduoti klausimą – o kodėl jūs vasaros šventę organizuojate?

Jei jūsų tikslas – suteikti progą darbuotojams pabūti kartu neformalioje aplinkoje, susipažinti vienas su kitu, nes dirbate nuotoliniu būdu, kurti bendras pozityvias patirtis ir prisiminimus – tai apie tai ir turėtų būti jūsų apklausos. Siūlome paklausti darbuotojų: 

  • su kiek naujų žmonių susipažinai?
  • koks jausmas buvo sutikus savo kolegas šventėje?
  • kokia tavo patirtis?
  • kiek jauteisi įsitraukęs?

Jei jūs apklausoje klausiate apie maistą, muziką, vietą, dovanėles ir t.t., tai įsisukate pageidavimų koncertą: „O kodėl buvo Vaidas Baumila, o ne Justinas Jarutis? Kodėl šventė vyko už miesto, o ne mieste?“ – ir čia pakliūnate į savo pačių spąstus. Visi šie šventės atributai iš esmės yra detalės, o labai dažnai tai nukeliama į pirmą vietą. Manome, kad to klausti net nėra verta, nes: 

  1. šventė jau įvyko ir oro jūs nepakeisite;
  2. tas pats tiekėjas kitais metais jau gali turėti kitą personalą ir pasiūlyti arba ne pasiūlyti jums to paties;
  3. kaip renginio kuratorius ir dalyvis, jūs ir pats (–i) galite įvertinti, ar maistas buvo skanus, ar garso kokybė gera, ar vedėjas profesionalus.

Didesnį dėmesį nei šventės detalėms geriau yra skirti tiems 40 proc. darbuotojų, nedalyvavusių šventėje. Siūlome nueiti bent su dalimi jų išgerti kavos ar pasivaikščioti siekiant suprasti,  kodėl jų nebuvo šventėje. Nepriimkite pirmojo atsakymo: „turėjau kitų planų“, bet pabandykite suprasti giliau – kaip žmogus tapatinasi su organizacija, kiek nori drauge leisti laiką ir, galų gale, kiek pasiryžęs yra keisti turimus planus.